- žvairakiuoti
- žvairakiúoti, -iúoja, -iãvo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. žvairai žiūrėti, žvairuoti: Nu nu, priprask iš mažumės žvairakiúot, vartyk tik akis ir liksi žvairas Srv. 2. Rsn, Tl, Brs, Krkl, Upt, Ul, Sb, Svn, Ds, Kdl, Vlkv piktai žiūrėti, dėbčioti: Ką aš jam padariau, kad jis į mane taip žvairakiuoja? I.Simon. Tikra pikčiurna, žvairakiúo[ja] ir žvairakiúo[ja] Vdžg. Žvairakiúok nežvairakiãvęs, aš kiteip daryt negaliu Krs. Nueina jis (elgeta) pas ją (ūkininkę), kalba poterius atsisėdęs, o ji tik žvairakiuoja LTsIV345. Kaimo moterys jau pradėjo žvairakiuodamos paslaptingai kuždėtis [dėl nėščios mergos] K.Bor. Regis, tik žvairakiúoja [marti], nekenčia Slk. Koks te gyvenimas par jį, žvairakiúoja prie stalui Klt. | refl.: Tik su Grigaliūnu jis negalėjo ilgai žvairakiuotis J.Dov. 3. šnairomis, skersai žiūrėti, stebėti: O tas vis iš skersos, iš skersos į muni žvairakiúo[ja] Varn. \ žvairakiuoti; pažvairakiuoti; sužvairakiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.